Apie draudimo įmonę >>
Draudimo įmonės funkcijos >>
Draudimo įmonės teisės >>
Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo atskirumas >>
Draudimo įmonės valdymas >>
Pagrindinė draudimo įmonės veikla >>
Spausdinti

Apie draudimo įmonę

1995 metų gruodį buvo sustabdyta Lietuvos akcinio inovacinio ir AB "Litimpeks" bankų veikla. Tuo metu tai buvo vieni stambiausių ir populiariausių Lietuvoje veikiančių bankų. Didžioji Lietuvos gyventojų dalis čia laikė savo santaupas. Todėl sustabdžius jų veiklą žmonės labai sunerimo, ėmė abejoti ir kitų šalies bankų veikla bei juose esančių indėlių saugumu. Visuomenėje kilo nepasitikėjimas bankais, vėliau – panika. Tai paskatino nedelsiant kurti indėlių saugumo mechanizmą. Toks žingsnis tapo būtinybe, siekiant atgauti žmonių pasitikėjimą bankų sistema. Netrukus tų pačių metų gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą Nr. I-1152, nustatantį gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos bankuose, privalomojo draudimo tvarką ir šių indėlių kompensavimo iš Indėlių draudimo fondo lėšų normas. Vadovaudamasi priimtu dokumentu LR Vyriausybė 1996 m. birželio 26 d. įsteigė valstybės įmonę Indėlių draudimo fondą, sudarė jo tarybą bei patvirtino įstatus. Fondo steigėja tapo Finansų ministerija. Fondo įstatiniam kapitalui formuoti valstybė pervedė 30 mln. litų biudžeto lėšų.

1996 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje buvo įregistruota valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas. Ši data laikoma šio fondo įkūrimo diena.

1997 m. kovo 1 d. buvo pradėti drausti gyventojų indėliai.

1997 metais AB Tauro bankui iškelta bankroto byla ir jo indėlininkams buvo mokamos draudimo išmokos. (Plačiau)

1999 metais AB "Litimpeks" bankui iškelta bankroto byla ir jo indėlininkams buvo mokamos draudimo išmokos. (Plačiau).

2001 m. vasario 27 d. Lietuvos indėlių draudimo elementus derinant prie Europos Sąjungos reikalavimų, priimtas Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas Nr. IX-192, kuris praplėtė indėlių draudimo objektą - nuo šiol draudžiami ne tik gyventojų, bet ir įmonių indėliai. Be to, draudėjų gretas papildė kredito unijos. 2002 m. birželio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas Nr. IX-975. Šis įstatymas dar labiau praplėtė draudimo objektą, kuris apima ir įsipareigojimų investuotojams (toliau – Įstatymas) draudimą.

2002 metais VĮ Indėlių draudimo fondo pavadinimas pakeistas į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė).

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vidaus auditą vykdo Finansų Ministerijos vidaus audito skyrius.

[Į viršų ]

Draudimo įmonės funkcijos

1) kaupia Įstatymo nustatyta tvarka pinigus Indėlių draudimo fonde ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fonde;

2) apskaičiuoja ir išmoka draudėjų indėlininkams ir investuotojams draudimo išmokas;

3) įvertina užsienio valstybių, kurių bankai ar įmonės steigia skyrius (filialus) Lietuvos Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo (kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;

4) tikrina, ar draudėjai nepažeidžia Įstatymo nustatytos draudimo tvarkos;

5) vertina draudimo įmonės riziką;

6) atlieka kitas Įstatyme bei draudimo įmonės įstatuose nurodytas funkcijas.

[Į viršų ]

Draudimo įmonės teisės

1) turėti sąskaitų Lietuvos banke, komerciniuose bankuose bei užsienio bankų skyriuose;

2) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3) disponuoti administruojamu turtu įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka;

4) nutraukti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą Įstatymo nurodytais atvejais;

5) tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos;

6) gauti iš draudėjo informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;

7) gauti iš draudėjų priežiūros institucijų šią informaciją: apie draudėjams pritaikytas poveikio priemones; apie teisės priimti indėlius komerciniams bankams, kredito unijoms, užsienio bankų skyriams išdavimą ir atšaukimą; apie komerciniams bankams, finansų maklerio įmonėms, kredito unijoms bei užsienio bankų skyriams suteiktas teises;

8) imti paskolas draudimo įmonės įsipareigojimams vykdyti;

9) gauti likviduojamų komercinio banko, finansų maklerio įmonės arba kredito unijos, kuriuose indėlininkų indėliai ar įsipareigojimai investuotojams buvo apdrausti pagal Įstatymą, turto dalį;

10) sudaryti turto vertinimo sutartis su asmenimis, turinčiais teisę vertinti vertybinius popierius;

11) verstis kita draudimo įmonės įstatuose nurodyta veikla;

12) visiškai administruoti Indėlių draudimo fondą ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.

[Į viršų ]

Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo atskirumas

1. Komercinių bankų, užsienio bankų skyrių ir kredito unijų draudimo įmokos, draudimo išmokos bei pajamos iš Indėlių draudimo fondo investicijų, taip pat lėšos, išieškotos iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Indėlių draudimo fondą draudėjų, apskaitomos ir kaupiamos atskirai nuo finansų maklerio įmonių draudimo įmokų, draudimo išmokų bei pajamų iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo investicijų, taip pat lėšų, išieškotų iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą, draudėjų.

2. Draudimo išmokos už indėlius ir komercinių bankų bei užsienio bankų skyrių įsipareigojimus investuotojams mokamos iš Indėlių draudimo fondo, o už finansų maklerio įmonių įsipareigojimus investuotojams – iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo.

3. Tuo atveju, kai draudimo išmokoms mokėti viename iš fondų trūksta pinigų, o kitame jų yra, draudimo išmokos gali būti mokamos iš fondo, kuriame yra lėšų. Po to draudimo įmokos, mokamos į fondą, kuriame trūko lėšų draudimo išmokoms išmokėti, pirmiausia naudojamos lėšoms grąžinti į kitą fondą.

[Į viršų ]

Draudimo įmonės valdymas

Draudimo įmonės valdymo organai yra taryba ir administracija.

Taryba sudaroma iš 6 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų ministerija teikia 3 kandidatus, Lietuvos bankas – 2 kandidatus, Vertybinių popierių komisija – 1 kandidatą. Tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių ir kredito unijų asociacijų atstovą. Už tarybos narių darbą apmoka juos delegavusios institucijos.

Tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti vietoj jo paskirti kitą kandidatą. Tarybos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka draudimo įmonės taryba iš savo narių.

Tarybos darbui vadovauja tarybos pirmininkas.

Administracijai vadovauja draudimo įmonės direktorius.

[Į viršų ]

Pagrindinė Draudimo įmonės veikla

Draudimo įmonė draudžia indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams, administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir atlieka kitą draudimo įmonės įstatuose nurodytą veiklą.

Draudimo įmonė kiekvieną mėnesį gauna iš bankų bei kredito unijų ataskaitas apie draudžiamų indėlių likučius, buvusius banke ar kredito unijoje kiekvieną ataskaitinio mėnesio dieną. Finansų maklerio įmonės duomenis reikalingus draudimo įmokai apskaičiuoti pateikia draudimo įmonei vieną kartą per metus.

Pagal juos draudimo įmonė apskaičiuoja draudimo įmoką, kurią draudėjas turi sumokėti į draudimo įmonės sąskaitą Lietuvos banke. Visas ataskaitas draudimo įmonė kruopščiai patikrina. Be to, draudimo įmonės darbuotojai nuolat tikrina, kaip draudėjai apskaičiuoja draudimo įmokas. Tuo tikslu išsiaiškinama ataskaitų sudarymo technologija, patikrinami draudėjo dienos balansai, klientų sąskaitų likučiai ir kt.

Draudimo įmokos kaupiamos draudimo įmonės sąskaitoje ir investuojamos į Vyriausybės vertybinius popierius.

Jeigu draudėjui iškeliama bankroto byla, draudimo įmonė išmoka draudimo išmokas indėlininkams ir (arba) investuotojams. Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios.

[Į viršų ]